Algirdas Julius Greimas (1917 m. kovo 9 d. Tuloje, Rusija – 1992 m. vasario 27 d. Paryžiuje, palaidotas Kauno Petrašiūnų kapinėse) – lietuvių kilmės prancūzų semiotikas, kalbininkas, mitologas, eseistas. Vienas žymiausių šiuolaikinės semiotikos atstovų, Paryžiaus semiotikos mokyklos įkūrėjas.

Daugumą kalbinių bei semiotinių darbų parašė prancūziškai, o mitologijos studijas ir eseistiką – lietuviškai. Stambiausi leksikografiniai darbai: „Senosios prancūzų kalbos žodynas“ (1968 m.), „Viduriniosios prancūzų kalbos žodynas: Renesansas“ (1992 m., su T. A. Keane).

Rašė lingvistikos, semantikos bei semiotikos, lietuvių folkloristikos ir kitais klausimais, formulavo bendrosios semiotikos idėjas ir siekė jas pritaikyti kultūrinių procesų analizei. Kartu domėjosi, ar negalima šio metodo pritaikyti istorijos tyrimui, ypač, kai trūksta kitų šaltinių. Mokslininkas rašė prancūzų ir lietuvių kalbomis, prancūziškai rengė bendraautorinius darbus, lietuviškai – apie mūsų tautos kultūrą. Nuolat aiškino lietuvių skaitytojams savo koncepcijas, neretai interviu forma. Paskutiniais gyvenimo dešimtmečiais vis daugiau domėjosi lietuvių kultūra, ypač mitologija, bandė ją išryškinti pasaulinės kultūros kontekste. Analizuodamas senovės lietuvių kultūros reliktus, jis atskleidė mūsų protėvių pasaulėjautą. Nagrinėdamas lietuvių kultūros vyksmą, Greimas formulavo naujus kultūrologijos principus. Profesoriaus dėka ne vienas Vakarų mokslininkas atkreipė dėmesį į lietuvių kultūros fenomeno savitumą. A. J. Greimo moksliniai interesai tolydžiai plėtėsi. Jis sugebėjo į žinomus dalykus pažvelgti naujai, vertė susimąstyti dėl įsigalėjusių postulatų pagrįstumo.

Sukūrė bendrąją reikšmės teoriją, kurią išdėstė prancūzų kalba rašytose knygose „Struktūrinė semantika“ (1966 m.), „Apie prasmę“ (1970 m.), „Mopasanas. Teksto semiotika: Praktinės pratybos“ (1976 m.), „Semiotika ir visuomenės mokslai“ (1976 m.), „Semiotika: Aiškinamasis kalbos teorijos žodynas“ (1, 1979 m., su J. Courtés, 2, 1986 m., kartu su kitais autoriais), „Apie prasmę II“ (1983 m.), „Apie netobulumą“ (1987 m.), „Pasijų semiotika“ (1991 m., su J. Fontanille).